Patyčių dėžutė

Brigita Virbalytė

Bal 1, 2021

Brigita Virbalytė-Dimšienė

Ėjikė, dvejų olimpinių žaidynių dalyvė ir Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos sporto žurnalistė

Gyvenimo credo:
„Pralaimėjimas tik tada vertas gėdos, kai po jo pasiduodama“

          Alytaus Panemunės mokykloje mokiausi 1998–2004 m. Ši mokykla ir jos mokytojai man davė pagrindus ateities svajonėms. Mokykla visada buvo sportiška, todėl jau ketvirtoje klasėje įsitraukiau į jos sportinį gyvenimą – dalyvavau įvairiose varžybose, pasiekiau pirmąsias mažas, bet labai svarbias pergales. Po vienų tokių varžybų mane pastebėjo pirmasis mano treneris Vaidas Gumauskas, pakvietė į treniruotes, o po kelių savaičių atradau ir didžiąją savo gyvenimo aistrą – sportinį ėjimą.

          Kitą gyvenimo aistrą – žurnalistiką – padėjo atrasti viena iš mokyklos lietuvių kalbos mokytojų, pasakiusi, kad, jos nuomone, turėčiau tapti žurnaliste. Jos žodžiai man taip įsirėžė, jog atkakliai siekiau geriausiais pažymiais baigti vidurinę mokyklą ir įstoti į Vilniaus universiteto žurnalistikos specialybę.

          Esu dėkinga Panemunės mokyklos mokytojams, kurie visada mane palaikė ir skatino siekti savo svajonių. Visada malonu dabar juos susitikti ir prisiminti mokyklos laikus.

          Mano sėkmės istorija paprasta. Tiesiog visada žinojau, ko trokštu gyvenime, ir atkakliai to siekiau. Intensyviai sportavau nuo trylikos metų, bet taip pat stropiai mokiausi, nes žinojau, kad labai svarbu gyvenime turėti ir specialybę. Tekdavo mokytis po sunkių treniruočių naktimis, bet labai norėjau pasiekti gyvenime abi svajones – dalyvauti olimpinėse žaidynėse ir tapti žurnaliste.

          Besimokant Vilniaus universitete taip pat teko derinti studijas ir sportą. Po antro kurso 2006 m. pradėjau dirbti reportere LRT televizijos sporto žiniose. Iki šiol dievinu savo darbą, nes net čia galiu atsiduoti savo aistrai – sportui.

          Aišku, gyvenime buvo suklupimų, kai kažkas neišeidavo taip greitai, kaip norėjosi. Vienas didesnių nusivylimų – nepatekimas į 2008 m. Pekino olimpines žaidynes. Tačiau nesustojau – nubraukusi ašaras, toliau treniravausi dar ketverius metus ir debiutavau 2012 m. Londono olimpinėse žaidynėse. Šiuo metu rengiuosi jau trečioms savo olimpinėms žaidynėms.

          Visada atkakliai siekiau savo svajonių ir nebijojau eiti sunkesniu keliu…

Naujienų prenumerata

Sužinokite mokyklos naujienas pirmi.

Skip to content