Penktoje klasėje mokysitės 12 dalykų, iš viso 26 pamokas per savaitę:
Dorinis ugdymas: tikyba arba etika – 1 savaitinė pamoka;
Lietuvių kalba – 5 savaitinės pamokos;
Anglų kalba – 3 savaitinės pamokos;
Matematika – 4 savaitinės pamokos;
Informatika – 1 savaitinė pamoka;
Gamta ir žmogus – 2 savaitinės pamokos;
Istorija – 2 savaitinės pamokos;
Dailė – 1 savaitinė pamoka;
Muzika – 1 savaitinė pamoka;
Technologijos – 2 savaitinės pamokos;
Fizinis ugdymas – 3 savaitinės pamokos;
Gyvenimo įgūdžiai – 1 savaitinė pamoka;

PENKTOKŲ ADAPTACIJA

Iš 4 į 5 klasę. Penktokų adaptacija mokykloje.
Adaptacijos proceso bruožai.
Adaptacija – procesas, kurio metu siekiama įveikti prieštaravimus tarp mokinio ir naujos mokyklos aplinkos. Šį procesą galima išskirti į psichologines, socialines ir didaktines adaptacijos sritis:
Psichologinė: daugiau stresų, nerimo, depresijos, vienišumo išgyvenimų.
Socialinė: sudėtingesni santykiai su bendraamžiais, daugiau mokyklinių kivirčų.
Didaktinė: didesnis mokymosi krūvis, aukštesni mokymosi standartai, mažiau tiesioginio mokinių ir mokytojų bendravimo, palaikymo ir individualios pagalbos.
Normalios ir užsitęsusios penktokų adaptacijos požymiai:
Vienokius ir kitokius pokyčius patiria 70–80% mokinių, kas yra normali adaptacijos proceso dalis.
Pirmaisiais mėnesiais penktokai gali būti neramūs, drovūs arba pernelyg atsipalaidavę ir triukšmingi.
Jie gali būti išsiblaškę, užmaršūs ar vangūs. Kartais sutrinka miegas ir apetitas.
Daugeliui tokie sutrikimai išnyksta po 4–6 savaičių.
Adaptacijos periodas kartais tęsiasi 2–3 mėnesius, kur galimas iškylančių psichosomatinių ligų pavojus.
Mokymosi sunkumai penktoje klasėje:
Daugelis penktokų turi mokymosi spragų ir stokoja reikiamų įgūdžių bei gebėjimų.
Penktokai labai domisi mąstymo ir dėmesio tobulinimo pratimais. Rekomenduojama tėvams: N. Vinokurovo knyga „Ugdykime vaikų gebėjimus“.
Nesugebėjimas mokytis reguliariai. Svarbu padėti vaikui susidaryti reguliaraus mokymosi dienotvarkę.
Kai kurie mokiniai paniškai bijo suklysti ruošdami pamokas. Taip atsitinka tuomet, kai tėvai pedantiškai tikrina vaikus ir labai dramatiškai reaguoja į klaidas.
Penktokai yra pasiekę vaikystės ir paauglystės ribą. Tai metas, kai vaikas pradeda įsisąmoninti save, todėl gali tapti drovus ir nerangus. Dėl brendimo sukeltų cheminių ir psichologinių pokyčių apie vienuoliktuosius metus vaiko elgesys pakinta – nuotaikos nepastovios, reagavimas į įvairius dirgiklius kartais perdėtai stiprus. Per I-mąjį pusmetį gali prastėti mokymosi rezultatai, nes psichinė energija išnaudojama kitur, tad susilpnėja ir dėmesys, ir atmintis, ir darbo tempas.
Kaip elgtis ir ką daryti adaptacijos periodu?
Išlaikyti ramią, saugią vaiko aplinką bei tikslią dienotvarkę.
Pasiteirauti: kaip vaikui sekėsi mokykloje, ką jis naujo sužinojo, kas buvo sunku ir lengva, su kuo jis daugiausiai bendrauja, kas patinka ar nepatinka mokykloje, ko jam norėtųsi ir pan. Išklausome.
Būtina pastebėti vaiko pasiekimus, pagirti už nuopelnus ir darbą.
Svarbu su pačiu vaiku aptarti: kas trukdė sėkmingai dirbti, kaip kitą kartą to būtų galima išvengti, paaiškinti, kad normalu klysti bei iš klaidų mokytis.
Neakcentuoti nesėkmių, reaguoti ramiai, nepanikuoti.
Nebarkite vaiko ir už jo nerangumą, negražią rašyseną. Nedaili rašysena dar nieko nereiškia. Ji nerodo intelekto, neapibūdina savireguliacijos. Gal vaikas taip rašys visą gyvenimą, bet tai jam nekliudys būti geru kokios nors srities žinovu.
Mokyti suprasti kylančius jausmus, padėti save kontroliuoti, pažinti neigiamas emocijas, kurios gali pakenkti jų psichinei sveikatai ir mokymosi procesui.
Bendraudami su penktokais ir padėdami jiems mokytis, nepraraskite humoro jausmo.
Tolerantiškai vertinkite vaikiškus pokštus ir juos panaudokite mokydami.
Daugelį sudėtingų dalykų lengva įsiminti, jeigu jie pateikiami vyraujant teigiamoms emocijoms.
Sėkmės.

Uniformos dėvėjimo aprašas.

NEFORMALUS UGDYMAS